Žmogus, kuris gyvena su negalia taip, kad sugeba ir kitiems padėti jausti gyvenimą kaip išskirtinę brangintiną Dovaną!

Ruslanui Nagornyj tik dėl šio projekto galėjo pasijausti oriai gaudamas visas gyvybiškai svarbias paslaugas jo namuose, tam sutelkiant visą eilę specialistų. Paliestas sunkios fizinės negalios Ruslanas kenčia rimtus sveikatos sutrikimus. Be to, visai neturi artimųjų žmonių, kurie galėtų juo pasirūpinti, išgyventi atskirtį. Pajamų vos užtenka sumokėti už butą, paslaugas, slaugos priemones ir maistą. 

Svarbu tai, kad vyriškis neleidžia sau liūdėti. Jis visą laiką pilnas optimizmo, noro gyventi, mokytis, domėtis naujais dalykais. Pabendravę su Ruslanu darbuotojai apie jį pasakoja kaip apie jaudinantį pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį, padedantį realiai pajausti socialinio darbo ir slaugos prasmę. Kiekvienas iš jo gali pasimokyti kaip nesiskųsti, likti pozityviais. 

Vyriškis nuo pat vaikystės gyvena prikaustytas prie lovos. Vidurinę mokyklą baigė mokytojams lankant jį namuose. Tada bandė įstoti į Kaliningrado universitetą studijuoti žurnalistiką, deja, nepavyko. Jį prižiūrinčios lankomosios priežiūros darbuotojos Larisos Abromaitienės dėka Ruslanas išmoko nepasiduoti. Vyriškis nuolat daug skaitė, domėjosi vis naujais dalykais, savarankiškai bandė mokytis anglų kalbos, iki šio domisi sportu. Šiuo metu, kai rankos nebepajėgia išlaikyti knygos, skaito elektronines jų versijas, bet teigia, kad popieriaus ir knygos dažų kvapo niekas negali pakeisti. Dėl finansinių galimybių ribotumo vyriškis ilgą laiką neturėjo kompiuterio, tačiau baigiantis 2013 m. už „Klaipėdos“ dienraščio projekto „Gera daryti gera“ metu surinktas aukas Ruslanui buvo nupirktas nešiojamasis kompiuteris. Tada vyriškis džiaugėsi, jo nuomone, pačiomis geriausiomis Kalėdomis jo gyvenime! 

Ruslanas gyvena kitokiu ritmu, nei mes. Mokydamasis gyventi savarankiškai jis prisitaikė prie lankomosios priežiūros darbuotojos galimybių su juo praleisti visas galimas 8 darbo valandas. Jis dažniausiai miega dieną, o naktį žiūri televizorių, skaito, naršo internete, nes jį būtina kas keturias valandas apversti, kad nekamuotų sugrįžtantys skausmai. Tai padaryti gali socialinio darbuotojo / slaugytojo padėjėja, dirbanti dienos metu. Nedaugelis iš mūsų sugebėtų prisitaikyti prie išgyvenimo ritmo, kurį gali pasiūlyti kiti. Ne kartą apie šį mūsų klientą rašė dienraštis „Klaipėda“ ir visus stebino nuolatinis Ruslano optimizmas. Vyriškio nuostata – „jei nuolat galvosi, kad viskas blogai, norėsi, kad tavęs gailėtųsi, nebus jokios naudos. Todėl požiūris į gyvenimą – teigiamas, kad ir pats išgyventum, ir su tavimi kitiems būtų įdomu bendrauti“. 

Savo išskirtinį gyvenimą vyriškis priima kaip Aukščiausiojo valią ar likimą, teigdamas, kad visada galima atrasti ką nors, dėl ko nubudęs kas rytą galėtum pasidžiaugti bent saule.